kaštonai

Vaikų pulmonologės Jovitos Mažeikienės seminaras

Trečiadienį (2011 m. birželio 8 d.) sudalyvavau Vaikystės Sodo surengtame seminare apie vaikų sveikatą, kurį vedė pediatrė, vaikų pulmonologė Jovita Mažeikienė.
Šis seminaras, be abejo, buvo naudingas, tačiau labai naujų dalykų neteko sužinoti, kadangi prieš kelis mėnesius dalyvavau I. Ivaškevičienės seminare, tad visos naujienos ir nusistebėjimai liko praeityje.
Mano nuomonė apie gyd. J. Mažeikienė teigiama, kadangi man ji pasirodė tikrai sveiko proto turinti gydytoja, kurios patarimai yra tikrai protingi, padrąsinantys tėvelius ir skatinantys būti kuo natūralesniems ir optimistiškesniems.
Seminaro esmę perteiksiu su savo interpretacija, tad tikiuosi, kad ji bus tikrai labai arti to, ką sakė gydytoja, nes nesinori tik pateikti sausus faktus.

Kiek vaikai turėtų sirgti?


Na gal ne visai turėtų, tačiau, kiek yra visgi normalu?
Pasak gydytojos (šią informaciją patvirtina PSO (pasaulio sveikatos organizacija)), normalu, kad pradėjus lankyti darželį vaikas gali sirgti iki 12 kartų per metus. Tačiau šis skaičius jokiu būdu nereiškia, kad tai, jog vaikas kaskart susirgęs yra hospitalizuojamas, yra normalu.
Ar dar nepamiršote, ką reiškia „sirgti“? Kai vaikas jaučiasi blogai, kai turi temperatūros, viduriuoja, serga kitomis užkrečiamomis ligomis ir pan. Todėl prisiminkite ir įsisąmoninkite, kad sloga, kai vaikas linksmas, valgo, geria, žaidžia, nėra liga! Jeigu Jums negražiai atrodo apsisnargliavęs vaikas, tai čia tik Jūsų problema, nes tai nėra pasaulio pabaiga, tai tiesiog sloga, kuri kartosis dar nė kartą ir ne du.
Jau antrais-trečiais darželio lankymo metais vaiko imunitetas sustiprėja, tačiau tai, be abejo, galioja ne visiems vaikams – visada būna išimčių. Vaiko imunitetas bręsta iki 12 metų. Normalu, kad vėliau vaikas vidutiniškai serga apie 3-4 kartus per metus.
Tačiau taip pat pasitaiko vaikų, kurie, pradėję lankyti darželį, nebūtinai dažnai sirgs. Praktika rodo, kad daugiausiai serga pirmagimis, o vėlesni vaikai serga mažiau, kadangi jų imunitetas stiprėja dar būnant namuose, kai vyresnėlis vis „parneša“ užkratą iš darželio (arba kt. ugdymo įstaigos), tad mažylis turi galimybę anksčiau susidurti su ligomis.
Dar labai svarbu suvokti, kad nereikia bandyti vaiką saugoti nuo ligų (pvz., neleisti į darželį). Tokiu atveju vaikai sirgs vėliau, kadangi neturi imuniteto daugeliui ligų.

Vaikų „silpnos“ vietos


Kiekvienas vaikas turi savo „silpną“ vietą organizme. Vieniems dažnai prasideda ausų uždegimas, kitas yra linkęs į bronchitus ir pan. Jeigu šios pastovios komplikacijos labai trukdo gyventi bei tikrai vargina vaiką, verta pasidomėti ir paieškoti specialių būdų, kaip išvengti arba bent jau apmažinti tokius atvejus. Galbūt yra vaistai, kuriuos verta girdyti vaikui, kai pasimato pirmieji komplikacijos požymiai. O galbūt yra skiepas, kuris ženkliai sumažina susirgimus tokiomis ligomis.
Tačiau svarbu žinoti šias „silpnas“ vietas ir laiku reaguoti į jų pirmuosius požymius.

Infekcinių ligų profilaktika


Virškinimo trakto ligų profilaktika:
• Dažnas rankų plovimas;
• Patalpų vėdinimas ne mažiau nei du kartus per dieną;
• Žaislų dezinfekavimas (tais atvejais, kai su žaislais žaidžia užsikrėtę vaikai).
Profilaktiškai jokių vaistų (pvz., smecta, rehydron) duoti nerekomenduojama. Jeigu yra būtinybė atstatinėti skysčius, gydytoja pataria į Rehydron skystį įdėti šiek tiek cukraus, kadangi jame trūksta gliukozės.
Taip pat yra teorija, kad Roto viruso atveju gali padėti Coca Cola. Gydytoja J. Mažeikienė nei patvirtino, nei paneigė šią nuomonę, tiesiog dar kartą pabrėžė, kad šios ligos atveju labai svarbu gerti kuo daugiau skysčių. Jeigu vaikas nori gerti tik Coca Colą, tuomet reikia leisti jam ją gerti, kad tik jis gautų kuo daugiau skysčių.
Pastaruoju metu yra paplitusi teorija, kad ne vien kvėpavimo takų, tačiau ir virškinimo trakto virusai gali būti perduodami oro lašeliniu būdu.
Ar reikėtų plauti uogas ir vaisius iš savo daržo? Patariama plauti, tačiau neverta paniškai bijoti nenuplautų uogų, daržovių bei vaisių.
Kaip apsisaugoti nuo kvėpavimo takų ligų:
• Labai svarbu prisiminti ir žinoti, kad reikia vartoti kuo mažiau vaistų. Ypatingai tais atvejais, kai jų nereikia ar neaišku, ar reikia.
• Jeigu ligos dažnai kartojasi, tuomet gydytojas tikrai atsakingai turi parinkti gydymą.

Vitaminai


Vitaminą D Lietuvoje rekomenduoja vartoti iki 2 metų. Tačiau vasarą reikia mažinti dozes arba iš viso nutraukti vartojimą, jeigu pakankamai būnama lauke.

Labai naudinga vartoti žuvų taukus. Vasarą vartojimą verta sumažinti (pvz., iki 0,5 a.š. per dieną).

Vitaminų kompleksai:
• Jų perdozuoti neįmanoma, kadangi juose yra nedidelės vitaminų dozės.
• Iš kitos pusės, niekada nebūna, kad žmogui būtų visų vitaminų trūkumas.
• Iki 3 m. amžiaus šių vitaminų kompleksų nepatariama vartoti, kadangi daug vaikų alergiški B grupės vitaminas, be to, vitaminų užtenka mišinukuose (jeigu vaikas juos geria).
• Jeigu jau geriame vitaminų kompleksus, patariama kito kurso metu gerti kitos firmos vitaminus.
• Nereikia tikėti pasakojimais, kad vitaminai gali pagerinti vaiko apetitą.

Žymiai svarbiau už vitaminų vartojimą yra režimas bei pakankamas miego kiekis. Šie dalykai tikrai geriau veikia imunitetą, nei bet kurie vitaminai.

Ar įmanoma ištirti, kokių vitaminų trūksta? Įmanoma (pvz., nustatyti, ar užtenka vitamino D, B grupės vitaminų). Tačiau žymiai svarbiau surasti priežastis, dėl ko mus neramina vaiko savijauta. Pvz.:
• Jeigu vaikas nevalgus, tuomet verta tirti bendrą baltymą, nes jeigu jo per mažai, tuomet organizmas badauja.
• Verta tirti hemoglobiną, kad sužinotume, ar nėra mažakraujystės, ar netrūksta geležies.
• Verta tirti imunoglobulinus, jeigu vaikas labai daug serga, dažnai tenka skirti antibiotikus.

Virusinių ligų metu rekomenduojama duoti vaikui vitamino C. Tačiau reikia prisiminti, kad vaikui užtenka duoti ne daugiau 200 mg per parą. Jeigu duoti per daug, tuomet alinamas organizmas, kadangi jis turi pašalinti vitamino perteklių, su laiku gali formuotis akmenys inkstuose. Man atrodo, kad jeigu vaikas gauna subalansuotą maistą, tuomet tikrai neverta tikėtis, kad papildomai duodant vitaminą C, jam tikrai iš esmės pagerės imunitetas.

Homeopatija


Kaip supratau, gydytoja nepalaiko šio judėjimo. Ji minėjo, kad svarbu suprasti homeopatijos principą – nuodai yra skiedžiami labai mažais kiekiais.
Mano asmeninė nuomonė apie homeopatija yra labai neigiama, kadangi nėra nei vieno normalaus paaiškinimo, kad šių vaistų sudėtyje tikrai yra kažkas gero. O tai, kad ten skiedžia neaišku ką arba teigia, kad vaistas turi kažkieno potenciją, tai išvis nenusipelno jokių komentarų. Mūsų vaistinėlėje griežtai nėra vietos šiems vaistams...

Fitoterapija


Gydytojos nuomone, fitoterapija galima labiau pasitikėti. Tačiau jį atkreipė dėmesį į tai, kad tikrai reikia gerai pagalvoti, ar mums priimtina, kad į šios rūšies vaistų sudėtį įeina alkoholis. Juk šiuos vaistus duosime vaikams.
Be to, reikia labai atsargiai duoti žolelių arbatas vaikams, kadangi reikia tiksliai žinoti, ar tam tikras žoleles galima vartoti vaikams. Kitaip tariant, geriau nevartoti to, apie ką prastai nusimanome.

Imunostimuliatoriai


Su imunostimuliatoriais reikia elgtis atsargiai. Gydytojos patarimu, vaikams galima duoti imunostimuliatorius, į kurių sudėtį įeina ežiuolė ir vitaminas C. Tačiau pati gydytoja teigia, kad prieš pusę metų amerikiečiai atliko tyrimus ir paskelbė, kad šis derinys nėra veiksmingas. Aš šioje vietoje galiu priminti gydytojos I. Ivaškevičienės seminarą, kuriuo metu ji teigė, kad neverta tikėti, kad yra stebuklingi vaistai, kurie gali stiprinti imunitetą. Aš tuo tikiu, todėl tvirtai apsisprendžiau neleisti pinigų šiems preparatams.
Gyd. J. Mažeikienės teigimu, tais atvejais, kai vaikai dažnai serga bakterinėmis ligomis, rekomenduojama imunostimuliatorius, pvz., ribomunilį.

Skiepai


Seminaro metu dalyviai gana aktyviai klausinėjo apie konkrečius skiepus.
1. Ar verta vaikus skiepyti nuo erkinio encefalito? Galbūt vaikai iki 2 metų lengviau juo perserga?
1.1. Gydytojos atsakymas buvo toks, kad tai, jog maži vaikai serga lengvesne šios ligos forma, yra mitas, kadangi būna labai įvairūs ligos atvejai.
1.2. Be to, erkinis encefalitas – virusinis susirgimas, nuo kurio nėra vaistų (tuo tarpu Laimio ligą galima gydyti antibiotikais), todėl tikrai verta skiepytis nuo šios ligos.
1.3. Tam, kad susiformuotų imunitetas, reikalingos 3 dozės, tačiau net nuo vienos dozės jau yra sužadinamas imunitetas, tad padidėja tikimybė, kad užsikrėtus šia liga, organizmas tinkamai į ją reaguos.
1.4. Šio skiepo injekcijos yra mažiausios, lyginant su kitų skiepų injekcijomis, todėl neverta pergyventi dėl to, kad vaikams jos bus per didelės.
2. Ar verta skiepyti Pneumo23 vakcina? Užsienyje ši vakcina yra privaloma, norint vaiką leisti į kolektyvą. Mano pastaba būtų tokia, kad tikrai verta pasidomėti Synflorix ir Prevenar-13 vakcinomis, kurias labiau rekomendavo gydytoja I. Ivaškevičienė.
2.1. Skiepyti verta tuo atveju, jeigu vaikas tikrai dažnai serga kvėpavimo takų ligomis, jam dažnai skiriami antibiotikai.
2.2. Be to, reikia prisiminti, kad pneumokokinės infekcijos gydomos antibiotikais, todėl, jeigu vaikas nedažnai serga, galima tuo apsieiti.
2.3. Dar vienas faktorius – šis skiepas gana brangiai kainuoja, tačiau kaina mažėja, kuo vyresnis tampa vaikas. Nuo 6 mėn. iki metų vaikui reikalingos 3 dozės, nuo metų iki 2 – 2 dozės, virš 2 metų – 1 dozė. Jeigu vaikas nelanko kolektyvo, galbūt verta jį skiepyti, kai jis paaugs.
2.4. Infekcionistai pastebėjo, kad kai kurie vaikai yra labai imlūs pneumokokams, tad net tuo atveju, kai jie paskiepijami Pneumo23, juos pradeda veikti tos pneumokokų atmainos, kurių neveikia šis skiepas.

Antibiotikai


Gydytojos rekomendacija tokia, kad tikrai daugeliu atveju geriau vaikui iš karto duoti antibiotikus, nei laukti ir tikėtis, kad jis pasveiks pats. Kadangi dažnai vaikas tik nuvarginamas ir pabaigoje vis vien gauna antibiotikus (arba net daugiau), kad pasveiktų. T.y. nereikia jų paniškai bijoti.
Be to, gydytoja pabrėžė, kad pirmus metus lankant darželį tikrai normalu, jeigu vaikui teks gerti antibiotikus maždaug 5 kartus (kas antrą mėnesį).

Adenoidai


Gydytojos teigimu, adenoidai neatlieka svarbios funkcijos organizme, todėl nėra reikalo labai juos saugoti ir bijoti šalinti, kai tam yra indikacijos.
Adenoidai pradeda augti maždaug nuo metukų iki 6-7 metų. Iki 12 metų jie mažėja.
Apie požymius galima prisiskaityti internete: vaikai dažnai serga, sloguoja, knarkia, gali keistis kaukolės struktūra, dažnėja ausų uždegimai ir pan.
Jeigu požymiai nėra labai išreikšti bei nelabai trukdo gyventi (pvz., dažnos slogos, knarkimas), vaikui padeda vaistai, tuomet tikrai nėra reikalo šalinti adenoidus. Tačiau, jeigu vaikas prastai jaučiasi, jam rimtai trukdo gyventi simptomai, tuomet tikrai vienareikšmiškai reikia šalinti adenoidus.
Iš savo patirties galiu pasakyti, kad adenoidų šalinimo operacija tikrai gali ženkliai pagerinti gyvenimo kokybę bei sveikatą. Aidui prieš kelis mėnesius pašalino adenoidus. Šalino dėl to, kad jam buvo amžina sloga, kartojosi ausų uždegimai, jis prastai girdėjo. Pašalinus adenoidus, jam iš karto susitvarkė visos ausų problemos. Tiesa, sloga išliko. Tačiau ji gali išlikti tuo atveju, jeigu ji yra alergijos pagrindu.

Tonzilės


Tonzilių funkcija yra svarbi – jos veikia kaip barjeras tarp viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų, todėl neverta jų šalinti lengva ranka. Yra galimybė jas pamažinti (pakirpti) tais atvejais, kai jos labai padidėja, kai dažnai kartojasi tonzilitai (pvz., pūlingos anginos).
Jeigu ant tonzilių atsiranda baltos apnašos, tai nereiškia, kad vaikas serga pūlinga angina. Šios apnašos paprastai atsiranda dėl skysčių trūkumo.
Tonziles būtina šalinti tuo atveju, jeigu atlikus ASO (antistreptolizino) tyrimą (nustatomas streptokoko kiekis organizme) paaiškėja, kad jo kiekis viršija normas, kadangi streptokoko A antigenas „gyvena“ tonzilėse.
Aidui adenoidų šalinimo metu pakirpo ir tonziles dėl to, kad jos buvo tikrai labai padidėjusios, trukdė vaikui kalbėti. Po operacijos kalbėjimas vėl grįžo į normą.

Slogos


Gydytoja paminėjo, kad kai kuriais atvejais kraujo tyrimai bei tyrimai ant odos nustatant alergiją nieko nerodo. Jeigu vaiką ilgą laiką kamuoja sloga, galima daryti tyrimą, imant iš nosies mėginį.

Ar reikia gydyti užsitęsusias slogas?
• Jeigu sloga alerginė, reikia vartoti antihistamininius vaistus paūmėjimo laikotarpiu.
• O šiaip, jeigu sloga varvanti ir iš esmės neturi įtakos vaiko savijautai, reikia pūsti nosį. Jeigu vaikas nemoka pūsti nosies, tuomet galima traukti snargliukus su specialiu snargliatraukiu (prieš tai reikia praplauti nosį jūros vandeniu), tačiau ne daugiau 3 kartų per dieną. Gydytojos patarimu, plauti nosį su jūros vandeniu reikėtų tik tuo atveju, jeigu ketinama pūsti arba traukti snarglius, nes kitaip nurijus snarglius skrandyje toliau gyvuoja infekcija. Šioje vietoje net nežinau, kas teisus, nes LOR‘ai paprastai siūlo bet kokia kaina plauti nosį (kad ir vaikas nurytų), kad tik nosis būtų švari.
• Jeigu nosis užgulta, tuomet būtinai reikia gydyti slogą.
Slogos stadijos yra tokios:
• 1-2 dieną užburkimas;
• Vėliau pradeda bėgti „vanduo“;
• Pasidaro tąsios gleivės;
• Keletą dienų būna geltoni snargliai. Jeigu ši stadija tęsiasi ilgiau nei savaitę, tai gali reikšti, kad sloga komplikavosi.

Mikoplazma


Ar nesibaigianti sloga gali būti mikoplazmos požymiu?
Paprastai mikoplazmą turi mokyklinio amžiaus vaikai. Mikoplazma sukelia nesibaigiantį, priepuolinį kosulį, kai vaikas niekaip negali atsikosėti. Sloga nėra mikoplazmos požymis.

Gerklės skausmo gydymas


Mažyliams nėra jokių vaistų nuo gerklės skausmo, todėl vienintelis patarimas – gerti kuo daugiau šiltų skysčių. Vaistą „Tonsilgon“, kurį kai kurie gydytojai siūlo vartoti mėnesiais, reikėtų vartoti su saiku.
Vyresnio amžiaus vaikams nuo gerklės skausmo galima vartoti:
• Antiseptikus (purškalus) 3 k. per dieną.
• Gerti daug šiltų skysčių.
• Čiulpines, kurios skatina seilių gaminimą ir taip sumažina gerklės skausmą.

Patarimai vasarai


Vasarą reikėtų leisti pailsėti organizmui, todėl reikia stengtis vaikui duoti kuo mažiau vaistų. Geriau leisti vaikams grūdintis (bėgioti basiems, žaisti su vandeniu, kuo daugiau būti lauke, gerai išsimiegoti). Taip pat reikėtų užtikrinti, kad vaikai gertų užtektinai skysčių, nešiotų apsaugines kepures nuo saulės.
Jeigu vaikai nemėgsta daug gerti, reikia vis vien surasti būdą, kaip juos sudominti, kad jie gautų užtektinai skysčių.
Močiučių mitas apie tai, kad reikia ausis saugoti nuo vėjo (dėti vaikams kepures, kurios saugo ausis), netiesa. Kadangi vėjas neperpučia ausų, jis nebent gali sužadinti jose esančius virusus ir bakterijas.

Ką daryti, jeigu vaikas turi temperatūros?


Svarbu suprasti, kas yra pakilusi kūno temperatūra – smegenų reakcija į virusą, toksinus. Kai kūnas kaista – užmuša virusą, tačiau svarbu gerti daug skysčių.
Patariama vaiko nevesti į lauką, kai jo temperatūra aukštesnė nei 38 laipsniai bei pirmąją dieną po to, kai jis nustojo karščiuoti.
Jeigu vaikas sloguoja, tuomet patartina vesti jį į lauką, kur nosis lengviau valosi nuo snarglių.
Belgijoje žmogus, kurio kūno temperatūra žemesnė nei 38,5 laipsniai, laikomas sveiku. Gydytojai priima ligonius tik tuo atveju, jeigu karščiuojama ilgiau nei 3 dienas.
Gyd. J. Mažeikienė nerekomenduoja vesti vaiką į kolektyvą, jeigu jis turi daugiau nei 38,2 temperatūros. Jeigu vaikas turi mažesnę temperatūrą ir gerai jaučiasi, vaiką reikia leisti į kolektyvą.
Reikėtų nepamiršti, kad kūno temperatūra gali būti aukštesnė (~1 laipsniu):
• Tarp 17-22 val.
• Savaitę po susirgimo.
Kada reikėtų numušinėti temperatūrą:
• Kūdikiams patariama mažinti temperatūrą, jeigu ji siekia 38,2-38,3 laipsnius.
• Vaikams nuo 1 metų – nuo 38,5 laipsnių.
Tais atvejais, kai kūno temperatūra yra žemesnė nei aukščiau nurodytos ribos, tačiau vaikas akivaizdžiai prastai jaučiasi, patariama duoti nepilną vaistų dozę. Jeigu vaikas temperatūrą toleruoja gerai, vertėtų palaukti ir stebėti situaciją.
Gydytojos pastebėjimas apie tai, kada suveikia vaistai nuo temperatūros priklausomai nuo jų formos:
• Žvakutės suveikia greičiau – maždaug iki pusvalandžio po jų sudavimo.
• Geriamieji vaistai suveikia maždaug iki valandos po jų sugirdymo.
Tuo atveju, jeigu vaistai nesuveikia po nustatyto laikotarpio, reikėtų kartoti dozę po 1,5 val.
Taip pat patariama kaitalioti vaistus – t.y. kas antrą kartą duoti paracetomolio, kas antrą – ibufeno. Priklausomai nuo susirgimo temperatūrą gali mažinti vieni ar kiti vaistai arba jų derinys.
Kūdikiams labiau tinka žvakutės. Nuo metukų tinka tiek geriamieji vaistai, tiek žvakutės (ypatingai tais atvejais, kai vaikas nenori gerti vaistų). Taip pat žvakutę patariama naudoti tuo atveju, jeigu vaikas išvemia sugirdytus vaistus per pusvalandį nuo jų išgėrimo, kadangi per tą laiką vaistai nespėja pasisavinti.
Dar vienas būdas mažinti temperatūrą – trinti kūną vėsiu vandeniu. Vėsus vanduo veikia lygiai taip pat, kaip spirito kompresai, todėl nėra reikalo naudoti spiritą. Bet kuriuo atveju, aukštą temperatūrą būtina numušinėti, nes gali „perkaisti“ smegenys.
Kartais pasitaiko „bloga“ temperatūra – aukšta temperatūra, kakta karšta, o kojos ir rankos ledinės, užsispazmavusios. Tokią temperatūrą būtina numušinėti, šaldyti sprandą, kaktą, kirkšnis, pažastis.
Jeigu kūno temperatūra pakyla dėl karšto oro, tuomet svarbu gerti kuo daugiau skysčių ir būti vėsioje patalpoje.

Patarimai, kaip elgtis karštu oru


Ką daryti, jeigu automobilyje labai karšta, tačiau įjungus kondicionierių vaikas suserga? Gydytoja patarė naudotis kondicionieriumi, tik svarbu, kad į vaiką nebūtų tiesioginio pūtimo.
Taip pat buvo pabrėžta, kad ledai labai gerai tinka gerklei grūdinti.

Patarimai dėl maisto karštu oru:
• Gerti daug skysčių.
• Jeigu vaikas nenori valgyti, leisti jam mažiau valgyti.
Gydytoja pabrėžė, kad labai svarbu, kad vaikas ką nors valgytų. Mažai valgant ir negaunant gliukozės (saldumynų), vaikui greitai pasibaigia energija. Kai energijos nėra iš ko pasigaminti, pradedami skaidyti riebalai, dėl ko pradeda gamintis acetonas ir prasideda intoksikacija. Todėl jeigu vaikas mažai valgo, tuomet patariama jam duoti bent kiek nors saldumynų.
5-6 metų vaikai gali norėti valgyti bulves, makaronus, bandeles, picas. Taip yra dėl to, kad jiems reikalingi angliavandeniai, todėl reikia leisti jiems valgyti šį maistą.
Jeigu aplinkoje labai karšta, tuomet kūno temperatūra gali pakilti iki 37,5.
Karštu oru reikia leisti vaikams žaisti su vandeniu, maudytis. Tik svarbu, kad vaikas ne per daug sušaltų, svarbu jį sušildyti ir vėl leisti vėsintis su vandeniu.

Kiti patarimai


Kaip elgtis su vaiko kūno nubrozdinimais? Reikia gerai nuplauti žaizdą su muilu ir dezinfekuoti su specialiu skysčiu, kuris „negraužia“ žaizdos – Octeniseptu. Taip pat galima naudoti jodą (tačiau jis gali alergizuoti), peroksidą (nešvarumams šalinti). Žalumos nepatariama naudoti, kadangi gydytojų patvirtinama, kad tai pasenęs metodas tvarkyti žaizdoms. Jeigu žaizdos šašas atrodo negražiai, tuomet reikia naudoti tepamus antibiotikus.
Ar verta naudoti lašus į nosį su jodu? Gydytoja nepataria naudoti šių lašų dėl to, kad tai pasenę vaistai, kurių sudėtyje yra gyvsidabrio, tačiau paaiškino, kad juos kartais skiria gydytojai, kai būna pūlinga sloga. Tokiu atveju liepiama šiuos lašus lašinti ant tampono ir dėti į nosį, o ne tiesiogiai lašinti į nosį.
Ar galima slogos atveju į nosį lašinti neatskiestus „paleistuvės“ (augalo) sultis? Gydytoja pažymėjo, kad daugumai žmonių (netgi vaikams) šis metodas būna veiksmingas, kadangi įlašinus po 1-2 lašiukus sulčių žmogus pradeda čiaudėti ir tokiu būdu pavyksta išvalyti nosį.
Uodų įkandimus geriau tepti su raminančiu tepaliuku, pvz., Psilo balsam. Jeigu pasireiškia stipri reakcija į įkandimą, tuomet patariama vartoti antihistamininius vaistus (pvz., tavigilis – prieš naktį, kadangi jis pasireiškia migdomuoju poveikiu).
Слушай, я еще раз перечитала. И увидела и у тебя этот мифический ацетон. До этого я его встречала в рассказах тети об ее младшей дочери, и в русских сообществах если специально искать. И то в последних были лишенные адеквата мамочки.
Он не мифический :) Просто когда происходит интоксикация организма, то тогда изо рта попахивает ацетоном. Особенно ярко выражается, если у ребёнка сильная рвота или понос, либо при высокой температуре. Этот запах - верный признак того, что надо ребёнку много жидкостей. Я посмотрела, что там у меня на этот счёт написана и задумалась, может я и не слишком правильно выразила (пересказала), что сказала врач. Может быть, что не ацетон там совсем производится, а просто запах напоминает его... Ну короче, главная мысль о интоксикации должна быть :)